Naujuoju finansiniu 2023-2027 m. laikotarpiu esminis dėmesys bus skiriamas jauniesiems ūkininkams, smulkiems bei vidutiniams ūkiams, taip pat ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams.
Pagrindiniai 2023-2027 m. strateginio plano prioritetai – konkurencingas žemės ūkis, darbo vietų kūrimas bei išlaikymas kaimo vietovėse.
Nuo 2023 m. valstybės narės, tame tarpe ir Lietuva, toliau taikys aktyvaus ūkininko apibrėžimą, bus siekiama užtikrinti, kad ES parama būtų skiriama tik tiems, kas verčiasi žemės ūkio veikla.
Didesnis dėmesys bus skiriamas kooperacijai, ypač svarbu būti ne tik nariu kooperatyve, bet ir bendradarbiauti tarpusavyje dalijantis bendrais ištekliais: darbo priemonėmis, technika, įvairia įranga.
Per ateinantį 2023-2027 m. ES finansinės paramos laikotarpį tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma 4,27 mlrd. eurų parama. Apsirūpinti tvariais metodais užauginta žemės ūkio produkcija ir didinti sektoriaus pridėtinę vertę – numatoma skirti 1 mlrd. 993,0 mln. eurų, prisitaikyti prie klimato kaitos ir saugoti gamtinius išteklius – 1 mlrd. 244,9 mln. eurų, kurti gyvybingą ir ūkininkavimui bei verslui patrauklų kaimą – 917,2 mln. eurų. Mokslui, konsultavimui ir techninei paramai – 115 mln. eurų.
Naujuoju 2023-2027 m. finansiniu laikotarpiu numatoma atsisakyti investicinės paramos, tiesiogiai nesusijusios su žemės ūkio veikla. Nebeplanuojama remti ne žemės ūkio verslo (įskaitant biodujų gamybą), plačiajuosčio interneto, žvyrkelių asfaltavimo, kaimų atnaujinimo (projektų, įgyvendinamų per Regioninės plėtros tarybas), miško infrastruktūros plėtros ir technologijų, tradicinių amatų centrų, gamintojų grupių ir organizacijų, asbestinių stogų keitimo, COVID-19 priemonių. Numatoma, kad iš dalies prie šių veiklų galės prisidėti vietos veiklos grupės, kurios rengia vietos veiklos strategijas.
Šaltinis: parengta pagal ŽŪM pateiktą informaciją.