Visa Nacionalinė pažangos programa turėtų būti finansuota 16,3 mlrd. eurų gautų iš įvairių finansavimo šaltinių. Iš jų ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (RRF) sudarys 2,225 mlrd. eurų ir bus paskirstyta sekančiomis sritims:
-
- žaliosios pertvarkos projektams (atsinaujinančioji energija, darnus transportas, energetinis efektyvumas) – 823 mln. eurų (37 proc);
- skaitmeninimo projektams (elektroninių paslaugų sektoriui, skaitmeninėms inovacijoms, valstybės IT išteklių pertvarkai) – 445 mln. eurų (20 proc);
- švietimo sektoriui – 311 mln. eurų (14 proc.);
- sveikatos sektoriui – 267 mln. eurų (12 proc);
- darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 111 mln. eurų (5 proc);
- inovacijų ir mokslo sektoriui – 200 mln. eurų (9 proc.);
- viešojo sektoriaus efektyvumui gerinti – 67 mln. eurų (3 proc.).
Investicijų į ekonomikos sektorių struktūrą nulėmė europiniai reikalavimai, atitinkamos proporcijos buvo nustatytos reglamente.
Intensyviausias šių priemonių finansavimas vyks 2023–2024 m. planuojama, kad dalis lėšų bus skirta ir 2021 m.
Nors finansavimo intensyvumas sieks 100 proc., taip pat prie ES paramos papildomai prisidės ir Lietuva iš Nacionalinio biudžeto lėšų.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kurią sudaro 750 mlrd. eurų, EK pristatė dar praeitais metais, reaguodama į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes ūkio sektoriams. Lietuvai yra iš viso numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. eurų paskoloms. Investicijos įvairioms sritims truks iki 2026 m. rudens.
Šaltinis: FM.